Kaip apšiltinti šlaitinį stogą? [2021-04-28] Stogo apšiltinimas. Mūsų specialistai yra įsitikinę, kad, norint tvirto ir ilgaamžio šlaitinio stogo, labai svarbu pasirinkti kokybišką stogo dangą. Juk būtent ji turi atlaikyti dažnai kintančias klimato sąlygas. Pasak jų, nemažiau svarbu ne tik pasirinkti aukštos kokybės stogo dangą, bet ir tinkamai jį apšiltinti. Kokias medžiagas pasirinkti? Neretai klientai pasiklysta tarp stogui šiltinti skirtų medžiagų gausos. Šlaitiniams stogams ir palėpėms šiltinti galima rinktis stiklo arba akmens vatą, termoputas, polisterininį putplastį, granules. Lietuvoje dažniausiai naudojami – akmens vata ir polistirolas. Akmens vata pasižymi ilgaamžiškumu, efektyviu šilumos sulaikymu, geromis priešgaisrinėmis savybėmis. Ją naudojant sumažinama rizika atsirasti pelėsiui ir grybeliui. Polistirolo svarbiausias pranašumas – maža vandens įgertis ir maži šilumos laidumo koeficiento pokyčiai stogo defekto atveju. Tiek putplastis, tiek akmens ar kita vata turi panašų šilumos laidumo koeficientą – ~0,038 W/mk. Kreipkitės į mūsų ekspertus Domina stogo danga ir su stogo dengimu susiję klausimai? Esame specialistai, todėl galime patarti, atsakyti į Jums rūpimus klausimus ir kiekvienam atvejui pateikti tinkamiausią sprendimą. gaukite nemokamą konsultaciją Šlaitinio stogo šiltinimo būdai Šlaitinio stogo su vandens garams laidžia hidroizoliacija (difuzine plėvele) vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas virš difuzinės plėvelės. Šlaitiniuose stoguose, su mažai vandens garams laidžia hidroizoliacija, vėdinamas oro tarpas turi būti įrengtas tarp hidroizoliacinės plėvelės ir apsaugos nuo vėjo plokštės. Vėdinamo oro tarpo aukštis visais atvejais turi būti ne mažesnis kaip 50 mm. Populiariausiame šlaitinio stogo šiltinimo sprendime (šiltinimas tarp gegnių), stogo izoliaciją turi sudaryti bent 2 sluoksniai akmens vatos tarp skirtingomis kryptimis sumontuotų karkaso elementų. Toks daugiasluoksnis montavimo būdas yra reikalingas tam, kad eliminuotumėme galimus šilumos nuostolius tarp plokščių, todėl, perdengiant sujungimus keliais sluoksniais, to išvengsime. Montavimo darbai pradedami išsimatuojant atstumus tarp gegnių. Atstumas tarp karkaso elementų turi būti 1-2 proc. mažesnis, nei atpjauti akmens vatos gabalai, kurie bus įspraudžiami tarp gegnių. Patartina atstumą tarp gegnių projektuoti atsižvelgiant į būsimos šiluminės izoliacijos išmatavimus. Taip sumažinsite medžiagos atliekų kiekį. Pirmasis izoliacijos sluoksnis turi tvirtai įsisprausti ir priglusti prie medinės palėpės konstrukcijos elementų vidinių paviršių. Antrasis izoliacijos sluoksnis turi būti montuojamas po gegnėmis, įrengiant karkasą kita kryptimi ir tarp jo elementų įspraudžiant vatą. Akmens vata, turi pilnai užpildyti ertmę tarp karkaso konstrukcijų, o šilumos izoliacijos storis būti vienodas visame sluoksnyje. Šiltinant šlaitinį stogą putplasčiu, šilumos izoliacijos sluoksnis dažniausiai dedamas tarp gegnių arba virš gegnių. Šlaitinio stogo šilumos izoliacijos sluoksnis gali būti iš vieno ar kelių sluoksnių. Jei iš vieno, tai polistireninio putplasčio plokščių briaunos horizontaliose siūlėse turi būti frezuotos. Pastato su mansarda šlaitinio stogo apšiltinimas Mūsų šalyje dažniausiai statomi gyvenamieji namai su mansarda. Statant tokius namus šilumos izoliacinis sluoksnis yra montuojamas tarp gegnių. Tokiai stogo konstrukcijai šiltinti labiausiai tinka mineralinė vata. Siekiant, kad pastatas būtų A arba aukštesnės energinio efektyvumo klasės, turi būti užtikrinamas pastato sandarumas. Mažo tankio mineralinė vata, naudojama šlaitiniams stogams apšiltinti, praranda dalį šiluminių savybių, jei nėra užtikrinama, kad oras nejudėtų jos porose. Siekiant, kad taip nenutiktų, naudojama difuzinė plėvelė. Pastato su negyvenama palėpe šlaitinio stogo šiltinimas Kai pastatas įrengiamas su negyvenama palėpe, šiltinamos palėpės grindys arba viršutinio aukšto lubos. Neeksploatuojamoms palėpėms šiltinti, galima rinktis labai greitą ir efektyvų šilumos izoliacijos įrengimo būdą – naudoti pučiamą (birią) akmens vatą. Kitas greitas ir efektyvus būdas – stogo apšiltinimas poliuretano putomis. Poliuretanas užtikrina sandarumą, jame nesikaupia drėgmė, jis slopina garsą. Svarbu, kad nesusidarytų rasos taškas Pasak specialistų, į šlaitinio stogo paketo vidų patekęs kondensatas gali sukelti, susijusių su stogo konstrukcijos puvimu, problemų. Labai svarbus momentas – rasos taško formavimasis, kurio efekto Lietuvos oro sąlygomis sustabdyti neįmanoma. Tam, kad vandens garai pasišalintų iš vatos, būtina naudoti difuzinę plėvelę. Ji turi itin mažas poras, pro kurias neprasisunkia vanduo, bet gali pasišalinti garai. Taigi difuzinė plėvelė neleidžia patekti drėgmei iš išorės, tačiau leidžia išgarinti drėgmę iš vidaus. Iš vidinės patalpos pusės reikia montuoti garo izoliacinę plėvelę, sulaikančią vandens garų judėjimą ir užtikrinančią apsaugą nuo drėgmės atsiradimo stogo konstrukcijose ir šiltinimo sluoksnyje. Pasak specialistų, difuzinė plėvelė klojama tiesiai ant gegnių viršaus, o šiltinimui naudojami akmens vatos gaminiai betarpiškai glaudžiami prie plėvelės apačios, nepaliekant oro tarpo. Virš difuzinės plėvelės būtina įrengti vėdinamą oro tarpą. Difuzinė plėvelė pradedama kloti nuo žemiausios stogo dalies ir klojama statmenai gegnėms. Paklojus vieną juostą, virš jos užleidžiant ant viršaus dedama kita. Perdengimai tarp juostų turėtų būti ne mažesni kaip 10-15 cm. Taigi izoliacijos tipas ir storis šlaitiniam stogui ar palėpei šiltinti turi būti parenkamas atsakingai, atsižvelgiant į reikalavimus bei šilumos izoliacinės medžiagos parametrus. Įrengimo darbus geriausia patikėti specialistams, kadangi net 25 proc. šilumos yra prarandama per stogo atitvarinę konstrukciją. Ieškote stogo dangos naujai statomam namui ar renovacijai? Kreipkitės! GAUTI PASIŪLYMĄ ? Stogo dengimas ar stogo keitimas – ką reikėtų žinoti? ? Kodėl verta rinktis plieninę stogo dangą? ? Kaip teisingai išmatuoti stogą, kuriam reikalinga stogo danga?
