Kokią difuzinę plėvelę pasirinkti?

Difuzinės plėvelės paskirtis – apšiltinimo sluoksnyje susidariusią drėgmę išgarinti į išorę, tačiau į vidų nepraleisti vėjo ir vandens. Taigi, kokią difuzinę plėvelę rinktis? Norint pasirinkti labiausiai tinkamą difuzinę plėvelę, verta atsižvelgti į jos storį, atsparumą ultravioletiniams spinduliams ir temperatūrai bei gamintojo suteikiamos garantijos trukmę. Geriausia difuzinė plėvelė yra ta, kuri išgarina kuo daugiau drėgmės.

Vienasluoksnė ir trisluoksnė difuzinė plėvelė

Vienasluoksnės difuzinės plėvelės yra mechaniškai mažiau patvarios, tačiau, lyginant su trisluoksne difuzine plėvele, išgarinančios daugiau drėgmės. Stogdengiams, dirbant su jomis, reikia būti atsargesniems, kad jų nepažeistų. Tačiau gerai ir kokybiškai sumontuotos tokios plėvelės  neabejotinai pasižymės patvarumu ir puikiu drėgmės išgarinimu. Tik nepamirškite: jei pasirinksite vieno sluoksnio difuzinę plėvelę, ypač svarbu, kad ją montuotų patyrę meistrai.

Trisluoksnė difuzinė plėvelė išleidžia mažiau garo, tačiau dėl paprastesnio montavimo ją dažniausiai renkasi mažiau patyrę stogdengiai. Tiek vieno, tiek trijų sluoksnių difuzinės plėvelės normaliomis sąlygomis savo funkcijas atlieka gerai, tačiau specialistai klausimą, ar plėvelė su mažesne difuzija yra pakankamai efektyvi, esant dideliems šalčiams, laiko diskusiniu.

Taigi renkantis difuzinę plėvelę, reikia apsispręsti, kas Jums svarbiau: geresnė difuzija, paprasčiau kalbant drėgmės išgarinimas į išorę, ar mažesnė tikimybė, kad montuotojas jos nesuplėšys.

Borga difuzinė plėvelė

Difuzinės plėvelės montavimas

Svarbu ne tik pasirinkti labiausiai konkrečiam atvejui tinkančią difuzinę plėvelę, bet ir tinkamai ją sumontuoti. Galimas skirtingas stogo dengimas difuzine plėvele. Apie tai pasakoja Borga prekinio ženklo atstovo UAB „Borgalita“ direktorius Saulius Mačiuolis: „Daugelį metų aš buvau įsitikinęs, kad difuzinė plėvelė privalo būti įvesta į lataką. Tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose gana aktyviai propaguojama nuomonė, kad difuzinė plėvelė turi baigtis 10-15 cm prieš lataką (neturi būti į jį įvesta), motyvuojant tuo, kad taip pagerinimas stogo vėdinimas. Su tuo visiškai sutinku, nes vėdinimas yra viena iš kertinių savybių, norit ilgaamžio stogo. Tačiau nemanau, kad reiktų suabsoliutinti ir iškelti naują metodą, visiškai atsisakant senojo. Pastebėjau, kad daugumoje atvejų, plėvelė neįvedama į lataką, kai matuojama klasikinė stogo danga. Kas šiais A++ energetinės klasės laikais gali būti pateisinama, nes sumontavus klasikinę stogo dangą, oro cirkuliacija virš difuzinės plėvelės iš esmės yra eliminuojama. Taigi palikus tarpą, oras gali lengviau patekti virš difuzinės plėvelės – o tai, šiuo atveju, yra į naudą. Tačiau, montuojant profiliuotą stogo dangą (pavyzdžiui, Borga Elegant, Borga BPD18), tokios būtinybės nėra. Tai reiškia, kad galima manyti, jog neįvedus plėvelės į lataką, kondencatas ar pavasarinis sniego tirpimas pateks ne į lataką, o ant stogo karnizo ir fasado, taip juos gadindamas. Taigi manau, kad galima taikyti abu metodus. Tačiau, montuojant profiliuotą dangą, plėvelę reiktų įvesti į lataką, bet naudojant Classic tipo lakštus, reiktų tarp latako ir plėvelės palikti 10-15 cm tarpą.“